Kai senstame, pradedame kitaip žvelgti į gyvenimą. Suvokiame, kad gyvenimas praėjo kaip akimirka filme – trumpa scena ekrane – akimirksniu.
Staiga suprantame, kad negyvenome taip, kaip iš tikrųjų būtume norėję. Kai buvau jauna, dariau tai, kas man visiškai nerūpėjo. Nusprendžiau išsilaisvinti iš tų pančių, kad bent jau senatvėje galėčiau gyventi dėl savęs – taip, kaip noriu aš. Man 78-eri. Ačiū Dievui, sveikata gera. Nesigėdiju to, kad noriu gyventi dėl savęs. Visą gyvenimą paskyriau vyrui ir vaikams, tad dabar turiu teisę būti laiminga. Dėl kažkokių priežasčių žmonės pradėjo mane kritikuoti ir kaltinti, bet man nerūpi jų priekaištai ir kaltinimai.
Noriu nutraukti ryšius su savo vaikais ir paduoti juos į teismą dėl butų. Ar nustebote? Galbūt klausiate, kodėl esu tokia kategoriška. Jie mane pamiršo, tiesiog mane atstūmė. Jie gyvena mano bute ir verčia mane ieškoti „penkto kampo“. Tapau nereikalinga. Jie atvirai sako savo vaikams, kad man liko nedaug laiko, kad greitai atsisveikinsiu su gyvenimu. Atvirai kalbant, iš jų to nesitikėjau. Išvijau juos iš savo buto ir pakeičiau spynas. Įsivaizduokite – mano vaikai pateikė teismui prašymą pripažinti mane neveiksnia.
Jie nori atimti mano butą, kad patenkintų visus savo poreikius. Jie nori palikti mane benamę ir įgrūsti į senelių namus. Jie viską paveldės, kai manęs nebebus, bet kol gyvenu – gyvensiu savo bute. Noriu jaustis laisva ir laiminga. Noriu niekam nebūti našta, bet taip pat neleisiu, kad su manimi elgtųsi kaip su senu šiukšliu. Nesu niekam skolinga. Mano draugai nustebę, kai kurie vadina mane savanaude. Jų nuomone, senatvėje turi galvoti ne apie save, o apie savo vaikus, anūkus ir provaikaičius.
Kas sugalvojo šią taisyklę? Noriu gyventi dėl savęs ir turėti laimingą senatvę. Jie nori užvaldyti mano butą, kad patenkintų visus savo poreikius. Jie nori palikti mane benamę ir įgrūsti į senelių namus. Jie viską gaus, kai manęs nebebus, bet dabar, kol gyvenu – gyvensiu savo bute.
Noriu jaustis laisva ir laiminga. Noriu niekam nebūti našta, bet neleisiu, kad su manimi elgtųsi kaip su senu šiukšliu. Nesu niekam skolinga. Mano draugai nustebę, kai kurie vadina mane savanaude. Jų nuomone, senatvėje turi galvoti ne apie save, o apie savo vaikus, anūkus ir provaikaičius. Kas sugalvojo šią taisyklę? Noriu gyventi dėl savęs ir turėti laimingą senatvę.
