Slaugos namuose pasirodė rudas arklys: visas personalas ir lankytojai buvo šokiruoti, kol nesužinojo, ką čia veikia gyvūnas 😱😱
Tai buvo įprasta diena slaugos namuose.
Kiekvienas užsiėmė savo reikalais: vieni skaitė laikraštį, kiti žiūrėjo televizorių, dar kiti snaudė krėsle. Staiga tylą nutraukė susijaudinęs slaugės balsas:
— Ponia, pas jus atėjo lankytojas!
Senutė, sėdinti invalido vežimėlyje, nustebusi pakėlė akis.
— Kas? Aš juk nieko nelaukiu… Juk aš neturiu lankytojų.
— Nežinau, — droviai atsakė slaugė, — bet sakė, kad tai skubu.
Moteris lėtai nuvažiavo į lankytojų kambarį. Ji nė neįsivaizdavo, kas jos ten laukia. Ir staiga — tikras šokas. Kambario viduryje stovėjo didžiulis rudas arklys su tankia, prašmatnia karčiais.
Visas personalas ir kiti slaugos namų gyventojai susirinko koridoriuje ir nustebę stebėjo neįtikėtiną sceną. Arklys stovėjo ramiai, lyg suprastų, kodėl jis čia. Senutė privažiavo arčiau, ištiesė drebančią ranką ir apkabino gyvūną už kaklo. Ašaros pačios ėmė tekėti jos skruostais. Arklys nesipriešino, priešingai, jis nuleido galvą, leisdamas moteriai paglostyti jo snukį.
— Kas vyksta? — galiausiai neištvėrė vienas iš gyventojų. — Ką čia veikia arklys, slaugos namuose?
Moteris, vis dar nepaleisdama arklio, tyliai papasakojo kai ką, po ko visi buvo šokiruoti 😱😱 Tęsinys pirmame komentare 👇👇
— Tai ne šiaip sau arklys… Tai mano draugas. Aš jį užauginau nuo kumeliuko. Mes dvidešimt metų buvome kartu, nei dienai neišsiskyrėme. Bet kai man pablogėjo ir mane atvežė čia, jis liko pas kaimynus. Jie juo rūpinosi, bet… — ji atsiduso ir nusišypsojo per ašaras, — jis ilgėjosi manęs. Taip stipriai, kad nustojo ėsti. Ir tada kaimynė suprato: jis liūdi dėl manęs.
Kambaryje tvyrojo tyla. Niekas nesulaikė ašarų.
Moteris dar ilgai laikė savo numylėtinio snukį rankose, šnabždėjo jam dėkingumo ir meilės žodžius. Ir atrodė, kad arklys suprato kiekvieną žodį, atsakydamas lengvu ausų krustelėjimu ir švelniu kvėpavimu.
Po savaitės po šio susitikimo senolė išėjo iš gyvenimo. Tačiau svarbiausia — ji spėjo atsisveikinti su tuo, kurį mylėjo visa širdimi. O jos ištikimas draugas vėl atrado ramybę, žinodamas, kad paskutinį kartą pamatė savo šeimininkę.
