😦😐 „Pažiūrėk po savo mašina“, – man pasakė maža nepažįstama mergaitė: aš priklaupiau pasidairyti ir būčiau niekada negalėjęs įsivaizduoti, ką ten rasiu. Vakar buvau pakviestas vakarienės pas savo viršininką. Buvau pastatęs savo automobilį šiek tiek toliau, nes jų kiemą jau buvo užstatę kitimai. Po vakarienės, išeidamas iš jų namų, pamačiau prie savo automobilio mažą mergaitę.
Jai buvo apie aštuoneri metai, ji priklaupė šalia padangos ir atrodė susirūpinusi. Lėtai priėjau prie jos, kad neišgąsdinčiau. Pamaniau, kad ji galbūt nuo kažko slėpiasi. — „Labas, mažyte, kaip tu vardo?“ – paklausiau. Ji pažvelgė į mane didelėmis akimis ir atsakė: — „Labas, dėde, aš esu Emilė.“ — „Koks gražus vardas. Ar nuo kažko slėpiesi?“ – paklausiau. — „Ne, dėde.“ — „Ar galiu tada važiuoti savo mašina?“ — „Ne, ne, dėde, negalite nuvažiuoti. Pažiūrėkite, kas yra po jūsų mašina.“
Priklaupiau pasidairyti, galvodamas, kad po mašina užstrigo jos kamuolys ar koks nors kitas žaislas. Bet būčiau niekada negalėjęs įsivaizduoti, ką rasiu. Buvau labai dėkingas, kad ji mane įspėjo. Visą istoriją rasite pirmojo komentaro straipsnyje 👇‼️👇‼️👇.
Pažiūrėjęs po mašina pamačiau aštrius geležies gabalus ir kitus metalinius daiktus, gulinčius po padangomis. Emilė paaiškino, kad tai – seno kaimyno ponas Diupono darbštybė.
Jis buvo žinomas kaimynystėje dėl savo blogo būdo. Kaskart, kai kas nors pastatydavo automobilį prie jo namo, jis pasielgdavo taip: padėdavo po transporto priemonėmis aštrių daiktų, tikėdamasis jas apgadinti.
Jis nekentė, kai kiti parkuodavosi prie jo įvažiavimo. Emilė papasakojo man pastebėjusi daiktus po mano mašina, kai žaidė. Buvo nustebintas to vyro elgesio, bet palengvėjo, kad Emilė skyrė laiko mane įspėti.😐😐
