Rosa ir Josefa Blazek gimė 1878 m. sausio 20 d. Čekijoje, ir nuo pat pirmos jų gyvenimo akimirkos likimas jiems buvo paruošęs unikalią ir sunkią istoriją. Jie buvo Siamo dvyniai, sujungti dubens srityje, amžinai fiziškai susiję.
Jie studijavo muziką, koncertavo scenoje ir keliavo po Europą.
1906 m., gastrolių Prancūzijoje metu, Rosa sutiko vyrą, kuris pakeitė jos gyvenimą – jauną karininką, vardu Franzas. Tarp jų prasidėjo meilės istorija.
Džozefai buvo sunku susitaikyti su šiais santykiais. Ji jautėsi nenaudinga, bet negalėjo išeiti. Tačiau laikui bėgant ji pripažino sesers teisę į meilę.
Susitikimai darėsi vis dažnesni, o 1909 metais Prancūziją sukrėtė tikras skandalas: viena iš Siamo seserų pastojo.
Žinoma, būtent Rosa buvo nėščia – ji buvo ta, kuri buvo santykiuose. Bet kadangi jų kūnai buvo susiję, Josefai teko viską patirti kartu su ja – nuo pykinimo iki gimdymo skausmų.
1910 m. balandžio 16 d. gimė sveikas ir stiprus berniukas. Jie jį pavadino Francu, jo tėvo garbei. Likimas dar kartą parodė savo nepaprastą prigimtį: abi seserys gamino pieną ir kartu maitino bei augino vaiką.
Seserys grįžo į sceną – šį kartą su sūnumi. Jų numeris vadinosi „Dvi motinos – viena širdis“, o publika jų pasirodymą pasitiko su susižavėjimu ir ašaromis akyse.
Tada atėjo liga. 1922 m. Josefa susirgo. Gydytojai pasiūlė chirurginį atskyrimą, kad išgelbėtų Rosą. Tačiau Rosa nedvejodama atsisakė: „Mes atėjome į šį pasaulį kartu – ir mirsime kartu“.
Ir taip atsitiko. Jie mirė tą pačią dieną, 12 minučių skirtumu.
