Per savo vestuves mano vyresnioji sesuo stumtelėjo mane į baseiną, nes manė, kad aš atrodau gražiau nei ji; svečiai juokėsi ir plojė, manydami, kad tai juokas, bet aš atsistojau ir padariau tai, kas visus šokiravo 😨😲
Per mano vyresniosios sesers vestuves aš niekada nebūčiau įsivaizdavusi, kad ši diena baigsis pažeminimu man.
Sodybos sodas buvo nuklotas gėlėmis, svečiai juokėsi, skambėjo muzika, baltos arkos švietė saulėje. Sesuo – nuotaka – stovėjo šalia fontano akinančiai baltoje suknele, su įtempta šypsena. Pastebėjau, kad ji žiūri į mane per ilgai. Jos žvilgsnyje nebuvo džiaugsmo, o pyktis. Šaltas, duriantis.
Kai svečiai buvo nukreipę dėmesį, viskas įvyko per sekundę. Staigus stūmimas į nugarą – ir pasaulis apsivertė. Skridau pirmyn, veidu į vandenį. Šuoras, purslai, šaltis. Rožinė suknelė akimirksniu tapo sunki, plaukai prilipo prie veido.
Girdėjau juoką. Plojimus. Kas nors galvojo, kad tai „pokštas“ arba „įspūdingas numeris“. Sesuo stovėjo prie fontano ir žiūrėjo į mane iš viršaus.
„Nesielk taip, tarsi būtum auka,“ garsiai tarė ji. „Tu tiesiog per daug stengeisi atrodyti gražesnė už mane. Tai mano vestuvės.“
Svečiai juokėsi dar garsiau.
Aš lėtai atsistojau iš vandens. Šlapia, pažeminta, drebanti – bet nesugniuždyta. Ramiai žiūrėjau į ją. Be šūksnių. Be ašarų.
Ir tuo momentu padariau tai, kas visus svečius ir seserį paliko visiškai sukrėstus.
„Tu visada bijojai, kad aš būsiu geresnė,“ tyliai pasakiau. „Net šiandien.“
Juokas pradėjo slūgti. Po to aš staiga atsisukau, ištraukiau telefoną ir suvedžiau numerį.
„Ateik. Dabar. Paimk mane iš čia,“ nervingai pasakiau. „Taip, tuoj pat.“
Po dešimties minučių prie vartų sustojo prabangus juodas automobilis. Brangus, blizgantis, svetimas visam šitam farsui.
Iš jo išlipo aukštas, pasitikintis savimi vyras – tas pats milijonierius, mano būsimas vyras, apie kurį pasakojau šeimai, bet jie netikėjo. Jis tyliai pažvelgė į mane – šlapią, su prilipusia suknele – ir tada į seserį.
Aš paėmiau vestuvinės suknelės kraštą ir patraukiau link automobilio. Išeidama atsisukau, nusišypsojau ir garsiai pasakiau:
„Aš ne tik gražesnė už tave. Mano gyvenimas geresnis nei tavo. O tu visada liksi tokia piktai.“
Ir eidama pro šalį sąmoningai stumtelėjau ją pečiu.
Sesuo baltoje suknelėje nukrito, bet jau ne į fontaną, o į purvą, susidariusį aplink jį dėl vandens ir išlieto šampano. Baltos rožių žiedlapiai susimaišė su tamsia žeme.
Aš ir mano vaikinas išvažiavome. Muzika nebeskambėjo. Niekas daugiau nesijuokė.
O sesuo gavo pamoką, kurios labiausiai bijojo. Ją kankino pavydas! ☹️
