Per mano gimtadienį vyro giminaičiai atvyko pas mus be kvietimo, nors aš kelis kartus iš anksto sakiau, kad tą dieną neplanuoju priimti svečių.
Pamatę, kad jų atvykimui nieko neparuošiau, jie pradėjo man priekaištauti ir vadinti tingine. Tačiau po vieno mano poelgio pokalbis greitai baigėsi — ir jiems teko tiesiog tyliai išeiti iš mūsų namų.
Šiais metais nusprendžiau savo gimtadienį švęsti be jokio perteklinio iškilmingumo. Jokių svečių, jokių triukšmingų sveikinimų ir ilgų tostų.
Iš anksto pasiėmiau laisvą dieną, išjungiau pranešimus telefone ir nusipirkau nedidelį pyragaitį iš savo mėgstamos konditerijos. Su vyru susitarėme, kad tikroji šventė bus šeštadienį. Netgi iš anksto rezervavome staliuką gerame restorane. O ši diena turėjo praeiti ramiai ir be pašalinių žmonių.
Vakare sėdėjau ant sofos su namų drabužiais ir žiūrėjau filmą. Bute buvo ramu ir jauku. Apie pusę septynių išgirdau, kad vyras grįžo iš darbo anksčiau nei įprastai. Šiek tiek nustebau, bet pamaniau, kad jis tiesiog šiandien anksčiau baigė darbą.
Tačiau po sekundės paaiškėjo, kad jis grįžo ne vienas.
Iš paskos triukšmingai į butą įėjo jo mama ir sesuo. Jos kalbėjo garsiai, tarsi būtų savo namuose. Uošvės rankose buvo dėžė su parduotuviniu tortu, o vyro sesuo laikė kelias gėles.
Stovėjau kambaryje ir negalėjau suprasti, kas vyksta. Netikėtus vizitus visada sunkiai pakeldavau. O tą dieną ypač.
— Su gimtadieniu, mūsų mylima marti! — džiaugsmingai pasakė vyro mama ir iš karto nuėjo į svetainę. — Nusprendėme užsukti ir pasveikinti tave asmeniškai.
Bandžiau atsakyti ramiai.
— Ačiū už sveikinimus. Tik šiandien nieko neplanavome. Norėjome švęsti šeštadienį.
Tada pažvelgiau į vyrą.
— Kodėl man nieko nepasakei?
Jis nejaukiai gūžtelėjo pečiais.
— Mama paskambino ir pasakė, kad jie jau pakeliui. Pagalvojau, kad nieko baisaus.
Kol kalbėjomės, giminaitės jau buvo nuėjusios į virtuvę ir pradėjo dairytis aplink. Uošvė atidarė šaldytuvą, pažvelgė į viryklę ir iškart nepatenkinta suraukė antakius.
— O kur vakarienė? — paklausė ji. — Mes juk važiavome per pusę miesto. Pavargome ir išalkome. Kur karštas maistas?
Atsakiau ramiai:
— Šiandien nieko negaminome. Mes neplanavome svečių.
Vyro sesuo iš karto pašaipiai nusišypsojo.
— Įdomu. Šeimininkės gimtadienis, svečiai atėjo, o stalas tuščias. Bent ką nors galėjai paruošti.
Mano vyras nusprendė įsikišti, bet tik pablogino situaciją.
— Jūs juk pažįstate mūsų Olją, — su nejaukia šypsena pasakė jis. — Ji nelabai mėgsta suktis virtuvėje. Dabar ką nors užsakysime.
Man pasidarė nemalonu. Užuot sustabdęs savo šeimą, jis tarsi juos palaikė.
Bet supratau, kad turiu veikti, kitaip jie sugadins ne tik šią dieną, bet ir visą mano gyvenimą. Ir štai ką aš padariau.
Pažvelgiau į visus ir ramiai pasakiau:
— Jei norite ką nors užsisakyti, užsisakykite. Pristatymo numeris kabo ant šaldytuvo. Tik mokėsite patys. Aš šiandien nieko nekviečiau.
Uošvė iš karto pradėjo piktintis.
— Koks požiūris. Mes atvykome tavęs pasveikinti, o tu mus sutinki lyg būtume svetimi.
Atsakiau ramiai:
— Jūsų namuose gali būti savos taisyklės. Mano namuose galioja kitos. Pas mus nepriimta ateiti be įspėjimo.
Po to užsidariau miegamajame. Garsiai įjungiau muziką, kad jų nebegirdėčiau. Nuotaika buvo sugadinta, bet teisintis neketinau.
Po kurio laiko išgirdau, kaip trenkėsi įėjimo durys. Uošvė ir vyro sesuo išėjo, pakeliui aptarinėdamos, kokia aš siaubinga marti ir kad net nemoku priimti svečių. Tortą jos pasiėmė su savimi.
Mano vyras dar ilgai beldė į miegamojo duris ir sakė, kad turime pasikalbėti. Jis nuoširdžiai nesuprato, kodėl aš taip sureagavau. Jam tokie jo šeimos vizitai buvo visiškai normalūs.
Vėliau vakare mes vis dėlto pasikalbėjome. Ramiai paaiškinau, kad tokios situacijos daugiau neturi kartotis. Niekas neturi pasirodyti mūsų namuose be kvietimo.
Iš pradžių vyras įsižeidė ir kelias dienas vaikščiojo nepatenkintas. Tačiau galiausiai atsiprašė.
Į restoraną šeštadienį taip ir nenuėjome. Tačiau po šio pokalbio mūsų namuose atsirado naujos taisyklės, kurių dabar niekas nebando pažeisti.🤦♀️🤔😕😕😕
